Kartu, su savo seniausiuoju palydovu nedrąsiai įžengiam į naująjį gardą.
Žirgas iškelia galvą, uostinėja viską.
Paglsotau jį.
Prisiglaudžiu prie jo tokio didelio ir paguodžiančio kaklo...
- Ech, meškinas, mylimuaks tu mano
.
Žirgius priglaudžia galvą prie manęs.
Ir taip stovim, kol galiausiai atsikvošiu, kad reikia dirbti.
Taigi, nuimu žirgui transportavimo inventorių, sudedu prie gardo.
Nuimu kantarą ir pakabinu prie gardo.
Iš kišenėsi štraukiu mokrytę.
- Imk, seksas.
Ir palieku savo seilių.